JELENA ŠALAJ
Archyvai
Aš ir A. A. gyvename tame pačiame rajone, nors iš mudviejų apie tai žinau tik aš. Mūsų gatvių pavadinimai dera tarpusavyje – mano galėtų sudaryti tradicinių pusryčių pagrindą, o jo – būti įdėta pagardinti. Pernai rytais vesdavau dukrą į stotelę. Po teksto „Sniegas“ ties posūkiu į A. A. namą dažnai pagalvoju, ar tik šiandien nebus ta diena, kai jis ištirps. Pagalvoju, kad gal reikėtų ką svarbaus padaryti, iki tai nutiks, bet nežinau ką. Jei D. dariniai pasirodytų esą piktybiniai, galvočiau taip pat, bet taip pat nežinočiau, ką čia padarius. Dienoraščio formatas – palyginti prieinamas ir neimlus laikui. Bet kadangi esu linkusi publikuotis tik gerai pasikankinusi, lengvų kelių nesirenku. Tad ir dienoraščių beveik nerašau.
Pirmagimystės teisė pagal Danutę Kalinauskaitę
Laudacija 2023 m. kūrybiškiausios knygos autorei, sakyta 2024 m. kovo 13 d. LLTI premijos teikimo iškilmėje
Centrinio šildymo revoliucija
Kai kam sunku įsivaizduoti, kad vidutinė kambarių temperatūra Anglijos miestuose 1970 metais siekė tik apie 12 laipsnių, bet pagyvenęs kaimo troboje prie tokios šilumos pripranti.
Iš kino teatro liko tik kinas?
Šiandien žingsnis per slenkstį iš miesto gatvės jau neveda į kino teatrą. Tačiau į kiną tikrai atveda popkornų kvapas, jaučiamas dideliame prekybos centre.
Depresija – tai reakcija į prarastą iliuziją
Žmogus visada jaučiasi nepatenkintas, tarsi niekada negautų to, ko nori. Nuotaika niūri ir slogi. Jį erzina menkiausias prašymas, jis priešinasi iš esmės viskam, kas jam sakoma, įskaitant psichologo patarimus. Jis pesimistiškas, neryžtingas, negatyvus ir jautrus.
Emociškai manipuliuojanti knyga
– APSIVERK!
– NENORIU.
Užrašų knygutę graužianti klajūno siela
„Verkiančios bronzos“ paantraštė galėjo būti ir tokia: kelionės, klajonės ir klejonės. Jei remsimės Alfonso Andriuškevičiaus kartą pateikta meninio teksto struktūros schema – medžiaga, idėja, stilius, – tai kelionės atitiktų medžiagą, klajonės – idėjas, o klejonės – stilių.
Ne viską lemia išsilavinimas
Manto Adomėno romanas „Moneta & labirintas“ (pirma dalis) sukėlė panašų efektą, tik tiek, kad apie autorių visada buvau ir tebesu neblogos nuomonės, su pagarba žvelgiu į jo išsilavinimą ir politinę laikyseną.
Esu rašytojas, o ne skaitytojas
Ar vadinamojo eilinio skaitytojo santykiai su tekstais formuojasi kitaip nei rašytojų, o jeigu taip, kokie yra arba galėtų būti skirtumai? Ar rašančiam žmogui būtina skaityti kitų tekstus? Ką rašytojui suteikia skaitymas? Ar jis ką nors praranda neskaitydamas?
Rašymo receptūros paieškos
Kadaise latvių kritikas Guntis Berelis yra vizionieriškai sakęs, kad ateis laikai, kai rašytojų bus daugiau nei skaitytojų. Ši grafomanų, perprodukcijos ir greitojo rašymo epocha atėjo ir sėkmingai tęsiasi.
Nuskindavau našlaites, kad galėčiau jas pasodinti
Nuskindavau našlaites, kad galėčiau jas pasodinti
Išsivertei ir išvirtai
Testamentu gavai kitą gimdą berželių proskynoje
Ir nuzulintus savisaugos instinktus
Visgi nepamiršdavai apmūturiuoti
Turizmas
būti viduj nuobodu pasikari
būti lauke nesaugu valgai kulką
mėnulio pjautuvas vienodai kabo
po rausvu ar rusvu kaklu
bet kai pjauna
kaip rašė apokalipsėj du dirba tą patį lauką
Pranešimas genčiai
Jo oda suraižyta lopais, snukis
nudyžtas, pėdos be pirštų!
Jis nesikarsto po medžius! Prieš dėdamas
ką į burną, apsvilina!
Bėkite, broliai, bėkit
nuo šito svečio iš praeities!
Šitaip raportavo beždžionė,
pirmoji išvydusi Darviną.
Pirštai
– Mama, sakei, kad galėsiu žiūrėti „Monstrų vidurinę“, – priekaištingai mane nužvelgia dukra, ir netarusi nė žodžio aš nueinu ieškoti televizoriaus pultelio.
Kol vaikas žiūrės filmuką, turėsiu laisvą pusvalandį ir galbūt spėsiu išversti kelias pastraipas. Nors ne, geriau baigsiu rašyti prozos kūrinį, kurį ketinu pavadinti „Pirštai“.
Rytas ir vakaras
Visą žiemą V… mieste šnekėta tik apie šambeliono F. [namų] prabangą. Moka gyventi – gyrė – parsigabeno dailiausią sidabrą iš Paryžiaus. Virėjui moka dešimt dukatų per mėnesį. O kokie trumai! Baldai – iš Hamso Peterburge, kilimai angliški ir t. t.
Alice B. Toklas autobiografija
Žiemai dar nepasibaigus Gertruda Stein su broliu jau tiek įsibėgėjo, kad nutarė žengti dar toliau ir nusipirkti didelį sezaną, o tada jau sustoti. Tada jie jau sueis į protą.
ciklas apie valstybinius brandos egzaminus
jis įrodo, kad moka rašyti.
jis įrodo, kad moka skaityti.
jis sudeda visus reikiamus skyrybos ženklus.
jis remiasi dviem privalomos literatūros kūriniais
arba vienu privalomu ir vienu kontekstiniu,
jei tai samprotavimo rašinys.
Birželis, vasaros pradžia
Prakurų deginimo greitį lėtina ir tai, kad iš patirties žinau, jog tarp tokių popiergalių gali pasitaikyti kas nors svarbaus – pamirštas dokumentas, jau nebegaliojantys piniginiai banknotai ar šiaip kas nors primenantis šlovingą praeitį. Taip atsitiko ir šį kartą: radau neišvaizdžiame voke prieš septyniolika metų gautą laišką su atgaliniu prancūzišku adresu.
Bus skelbiamas Nacionalinio architektūros instituto vadovo konkursas
Konkurso būdu penkerių metų kadencijai išrinktas vadovas turės galimybę sukurti naują kultūros įstaigą Lietuvoje, veiksiančią išskirtiniame modernizmo architektūros pastate – buvusiame Kauno centriniame pašte Laisvės alėjoje.
Ką slepia kaukė Medos Norbutaitės „Klounadoje“
Medos Norbutaitės autoportretas su klouno kauke, simboliškai pradedantis jos tapybos parodą „Klounada“ galerijoje „Arka“, tarsi siūlo žiūrinčiajam padaryti tą patį. „Klounados“ tema suponuoja nepaprastai gausų interpretacijų lauką – čia…
